Ragys

Ragys, keturragis builius - Triglopsis quadricornis, sin. Myoxocephalus quadricornis (Linnaeus, 1758), plerninių (Cottidae) šeimos žuvis.

• 25px|border|link=Wikipedia:lt:Anglų kalba angl. Fourhorn sculpin
• 25px|border|link=Wikipedia:fr: pranc. Myoxocephalus quadricornis

Išvaizda Redaguoti

Rūšiai būdingos keturios kietos, bukos, grublėtos netaisyklingo pavidalo viršugalvio išaugos, kurios vadinamos ragais arba karūna. Išaugas turi abiejų lyčių ragiai, tačiau kokia jų paskirtis žuvims bendraujant neaišku. Suaugusių žuvų žiaunadangčiuose styro 4-5 trumpi dygliai. Šonuose abipus menamos linijos driekiasi 2-5 kaulinių skydelių juosta. Suaugusių ragių paviršius, vėduokliniai krūtinės ir uodegos pelekai išmarginti juodomis ir rudomis ar pilkai žalsvomis dėmėmis, todėl jie sunkiai pastebimi. Kuo žemesnė vandens temperatūra, tuo žuvys būna tamsesnė ir jų spalvos sodresnės. Pirmojo nugaros peleko stipinai smailiaviršiai, antrojo peleko - minkšti, išsišakojantys į dvi atšakas. Krūtinės pelekai siekia menamąją liniją, einančią žemyn nuo pirmojo nugaros peleko pradžios. Žiotys priekinės, atsiveria plačiai, pakraščiai nusėti kibių dantikų juosta.

Biologija Redaguoti

Gėluose žemyninės dalies vandenyse sugaunamų ragių patinai vidutiniškai būna 18 cm ilgio ir sveria 120 g, patelės stambesnės - 26 ir daugiau centimetrų ilgio ir apie 350 g svorio. Vasarą žuvys laikosi didesniuose gyliuose. Veikliausi būna prieblandoje arba brėkštant rytui, žiemą - apniūkusiomis dienomis. Šios vangiai judančios dugno gyventojosbeveik neturi jas persekiojančių grobuonių. Jūroje mažus ragius ryja suaugusios atlantinės menkės, suaugėlius kartkartėmis lesa žuvilesiai paukščiai, graužia ilgasnukiai pilkieji ruoniai.

Vidutinė ragių gyvenimo trukmė yra iki dešimt metų. Neršia būdamos 4-5 metų ir vyresnės. Rudenį ir žiemą ragiai patraukia į seklumas ir susitelkia į būrius. Neršia nuo gruodžio vidurio iki sausio pabaigos, šaltomis žiemomis nerštas užsitęsia iki vasario ar pirmos kovos pusės.

Patelė neršia žalsvai melsvus lipnius 2–3 mm skersmens ikrus nedidelėmis krūvelėmis ant pasirinktos akmens nuožulmos, į plyšį tarp šakų ar augalų liekanų. Ikrelius saugo patinas, kuris plačiai praveria žiotis ir grėsmingai puola prašalaičius. Patinas ikrelius globoja apie mėnesį, kol šie vystosi.

Mityba Redaguoti

Ragiai yra plėšrios žuvys, kurios savo grobio tyko. Žuvys aukų laukia tūnodamos tarp dugno nelygumų ar gaubiamos retos augalijos. Įveikia vidutinio ilgio didstintes, brėtlingius ir strimeles, smėlinius grundalus, trispygles dygles, mažas gyvavedes vėgeles, kitų žuvų mailių ir jauniklius. Taip pat gaudo smėlines krevetes, šoniplaukas. Jauni ragiai gaudo mizides, jas košdami pro žiaunų lankus.

Paplitimas Redaguoti

Ragiai gausiai paplitę šiaurrinėje Baltijos dalyje ir priklauso nepastoviai žuvų bendrijai.

Literatūra Redaguoti

• Egidijus Bacevičius. The first record of the fourhorn sculpin ((Triglopsis quadricornis Linnaeus, 1758): Actinopterygii: Scorpaeniformes: Cottidae) in the southeastern part of the Baltic Sea (Lithuanian coastal zone). Acta Zoologica Lituanica 19 (4): 324-329.
• Egidijus Bacevičius. Raguotosios Baltijos vandenų senolės. Žurnalas apie gamtą, K., 2009, Nr. 6, p. 26-28.

Nuorodos Redaguoti

• www.fishbase.org Triglopsis quadricornis

Sistematika Redaguoti

Išnašos Redaguoti

Galerija - Taip pat skaitykite Detaliau skaitykite Kiti vaizdai (Triglopsis) (Triglopsis quadricornis) Keturragis builius 200px|center|link=Ragys Ragys ([[]]) File:Myoxocephalus quadricornis.jpg 200px|center|link=Ragys Ragys ([[]])