FANDOM


[r] | [rf] | [ž] | [f] | [q]
120px-LogoWIKISPECIES01 lot. Esox lucius
Esox lucius1
Hecht
Europinė lydeka
Apsaugos būklė

Europinė lydeka, sin. lydeka - Esox lucius Linnaeus, 1758, chordinių (Chordata) tipo (Actinopterygii) klasės (Esociformes) būrio (Esocidae) šeimos (Esox) genties rūšis.

Išvaizda Redaguoti

[ k ] Kūnas pailgas, padengtas smulkiais žvynais. Užauga iki 30 kg ir daugiau, ilgis kartais siekia ir 150 cm, amžius apie 20-30 metų, didelę reikšmę turi sąlygos kuriose ši ypatinga žuvis gyvena. Spalva priklauso nuo gyvenamos aplinkos. Sugeba idealiai maskuotis.

Galva ilga ir plokščia iš viršaus. Žvynai pailgi. Šoninė linija beveik tiesi, ištisinė arba punktyrinė. Ištįsęs kūnas ir tam tikrose vietose esantys pelekai leidžia lydekai staiga užpulti grobį.

Žandai su aštriais įvairaus dydžio dantimis, palinkusiais į ryklės pusę. Dantų taip pat būna ant gomurio, liežuvio, žiauninių lankų. Viršutinio žandikaulio dantys pakrypę atgal, kad grobis neišslystų. Apatinio žandikaulio dantys didesni ir išaugę statmenai.

Biologija Redaguoti

Lydekos paprastai gyvena pavieniui. Nerštas – kovą-balandį. Išnerštų kiaušinėlių kiekis priklauso nuo patelės dydžio – 10 kg lydeka gali išneršti iki 300 000 ikrų. Apvaisinti ikrai nusėda ant dugno, o po 2-3 sav. išsirita mailius.

Maždaug 10 dienų mailius minta maistingomis medžiagomis, esančiomis trynio maišelyje, vėliau planktonu. Mažiau kaip 2 cm mailius jau gali praryti karpinių žuvų lervą. Auga greitai. Patelės subręsta 3 m., patinėliai – 3-4 m.

Pavasarį, sušilus orams ir siek tiek pakilus vandens temperatūrai, nuo krantų atšunta ledas, vanduo užlieją pievas, o lydekos išsiruošia šventam reikalui, nerštui, šiuo laiku šios žuvys nelabai baikščios ir dažnai tampa brakonierių grobiu. Neršia keliais etapais, vienos ankščiau, kitos vėliau, kad būtų kuo didesnė tikimybė išlikti....

Mityba Redaguoti

Ši žuvis mūsų upių ir ežerų sanitarė, jos dėka išlieka žuvų išteklių pusiausvyra. Ėda įvairiausias žuvis, daugiausiai tų kurių didžiausia populiacija, kuojos, raudės, ešeriai, dažnai ir savo gentaines, neatsisako varlių, vėžiukų, ir kitos gyvasties.

Turi savo buveines, kuriose ilsisi didžiąją paros dalį. Tai įvairios duobės, žolės masyvai, panirę į vandenį medžiai, kelmai, švendrės, meldai, kitaip tariant saugi vieta. Išalkusios išplaukia iš savo buveinių į medžioklės plotus, kuriose plaukioja daug mailiaus. Žuvies apetitui svarbią reikšmę turi oro sąlygos (ypatingai atmosferos slėgis), vandens temperatūra. Žuvis pastoviai turi prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkybių, tai trunka šiek tiek laiko. Pastebėta, kad kiekviename vandens telkinyje šios žuvys turi skirtingus mitybos įpročius (gali skirtis maitinimosi laikas. Tačiau yra tiesa tokia, kad rudenį prieš žiemą lydekos tampa labai aktyvios godžiai maitinasi. Patelės jau rudenį turi ikrus, todėl reikalingas didesnis maisto kiekis nei įprastai. Pirmajam kilogramui svorio priaugti reikia suėsti apie 8 kg žuvies, tokį svorį (1 kg) lydeka gali priaugti jau pirmąją savo gyvenimo vasarą, tačiau labai prastomis sąlygomis, kitame ežere tokia pati lydekaitė per tą patį laiką užauga iki sprindžio dydžio ir sveria vos 50-100 gr. Su kiekvienais metais lydekų augimo greitis mažėja, o suėsto grobio svoris kilogramui didėja. Todėl, pvz. 4 kg lydekai priaugti bent dar 1 kg reikia suėsti gal 15 kg, o gal ir 30 kg žuvies tai trunka jau ne vienus metus.... Tačiau žuvininkystės ūkio tvenkiniuose teko matyti, kaip lydekos per trejetą metų užaugdavo net iki 6-8 kg. svorio.

Lydeka medžiojant išeikvoja daug energijos, todėl jos sugautas laimikis turi kompensuoti ir kad priaugti svorio turi viršyti išeikvotą energiją. Tai tobula žudikė, turinti idealią kūno formą (kaip torpeda), negailestingus nasrus,i kuriuos pakliuvusi auka neturi jokių šansų ištrūkti, dantys pakrypę į vidų. Tokiai medžiotojai reikalingas geras regėjimas, panašus kaip kitų plėšrių žuvų ir vadinama šoninė linija, tai pagrindinis jutimo organas, kurio pajuntami menkiausi vandens virpesiai plaukiant žuvytei ar kitiems gyviams. Šiuos virpesius žuvis pajunta iki 10 m spinduliu, veliau prisideda ir regėjimas. Lydeka skiria kai kurias spalvas, formas, dydžius. Per dalį sekundės žuvis instinktyviai apdoroja gauta informacija ir nusprendžia pulti arba atsisako puolimo. Kartais puolimas būna nesėkmingas.... , tuomet lydeka vėl užsiima tą pačią pozicija ir vėl tyko grobio. Prieš puolant auką lydeka šiek tiek susiriečia ir iššauna kaip spyruoklė, šią akimirką lydekos puolimo greitis gali siekti iki 60 km per val.

Tai viena iš labiausiai mėgstamų spiningautojų žuvis, kuri įnirtingai priešinasi pakliuvusi ant kabliuko ir suteikia daug teigiamų ir nepamirštamų akimirkų. Turime nepamiršti taisyklių: Žvejoti jas galima tik nuo balandžio mėn. 21 dienos, mažesnes kaip 50 cm ilgio lydekas turime paleisti į vandenį. 1 žvejui 1 žvejybos metu galima pagauti ir paimti ne daugiau kaip 5 vnt žuvų. Nuo vasario 1 d. lydekų žvejyba draudžiama, leiskime joms ramiai išneršti.

Paplitimas Redaguoti

  • Lydeka yra aptinkamas Mažeikių krašte.[15]

Literatūra Redaguoti

  • Bailly, N. (2011). Esox lucius Linnaeus, 1758. In: Nicolas Bailly (2011). FishBase. Accessed through: World Register of Marine Species at http://www.marinespecies.org/aphia.php?p=taxdetails&id=154210 on 2011-02-18
  • Linnaeus, C. (1758). Systema Naturae per regna tria naturae, secundum classes, ordines, genera, species, cum characteribus, differentiis, synonymis, locis. Editio decima, reformata. Laurentius Salvius: Holmiae. ii, 824 pp. Žr.
  • Eschmeyer, W.: Catalog of fishes; California Academy of Sciences, department Ichtyology. Žr.
  • FishBase, version december 2007 Žr.
  • FishBase, version may 2009 Žr.

Nuorodos Redaguoti

Sinonimai Redaguoti

[Redaguoti sinonimus]

Sistematika Redaguoti

    dar 1 rūšis
       
  Būrys
Lydekžuvės
(Esociformes)
    Gentis
Lydekos
(Esox)
   
                 
  Klasė
Stipinpelekės žuvys
(Actinopterygii)
      Šeima
Lydekinės
(Esocidae)
    Rūšis
Europinė lydeka
(Esox lucius)
           
  dar 42 būriai   0  
     

Išnašos Redaguoti

  1. Global Biodiversity Information Facility: GBIF: Esox lucius informacija.
  2. Global Biodiversity Information Facility: GBIF: Esox boreus informacija.
  3. Global Biodiversity Information Facility: GBIF: Esox estor informacija.
  4. Global Biodiversity Information Facility: GBIF: Esox lucioides informacija.
  5. Global Biodiversity Information Facility: GBIF: Esox lucius atrox informacija.
  6. Global Biodiversity Information Facility: GBIF: Esox lucius bergi informacija.
  7. Global Biodiversity Information Facility: GBIF: Esox lucius lucius informacija.
  8. Global Biodiversity Information Facility: GBIF: Esox lucius lucius natio wiliunensis informacija.
  9. Global Biodiversity Information Facility: GBIF: Esox lucius variegatus informacija.
  10. Global Biodiversity Information Facility: GBIF: Esox nobilior informacija.
  11. Global Biodiversity Information Facility: GBIF: Esox reichertii baicalensis informacija.
  12. Global Biodiversity Information Facility: GBIF: Luccius vorax informacija.
  13. Global Biodiversity Information Facility: GBIF: Lucius lucius informacija.
  14. Global Biodiversity Information Facility: GBIF: Trematina foveolata informacija.
  15. Lydeka. Mažeikių krašto enciklopedija. (žr.)
  16. World Register of Marine Species: Esox boreus
  17. World Register of Marine Species: Esox estor
  18. World Register of Marine Species: Esox lucioides
  19. World Register of Marine Species: Esox lucius atrox
  20. World Register of Marine Species: Esox lucius bergi
  21. World Register of Marine Species: Esox lucius lucius
  22. World Register of Marine Species: Esox lucius lucius natio wiliunensis
  23. World Register of Marine Species: Esox lucius variegatus
  24. World Register of Marine Species: Esox nobilior
  25. World Register of Marine Species: Esox reichertii baicalensis
  26. World Register of Marine Species: Luccius vorax
  27. World Register of Marine Species: Lucius lucius
  28. World Register of Marine Species: Trematina foveolata
Community content is available under CC-BY-SA unless otherwise noted.