![]() |
Žuvys - Pisces, šaltakraujai gėlame ir jūros vandenyje gyvenantys stuburiniai gyvūnai, turintys žiaunas, neporinius (nugaros, pauodegio ir uodegos) ir porinius (krūtinės ir pilvo) pelekus.
Išvaizda
Redaguoti
Kūno forma verpstiška, odoje turi gleivių liaukas. Galvos smegenis sudaro penki skyriai (geriau išsivysčiusios smegenėlės, uodžiamosios skiltys ir skonio svogūnėliai). Žuvys turi porines šnerves, vidinę ausį ir šoninę liniją. Kraujo apytakos ratas vienas, širdis iš dviejų kamerų (vieno prieširdžio ir skilvelio; išimtis – dvikvapės žuvys, kurios turi 2 kraujo apytakos ratus ir 3 kamerų širdį). Kraujotakos sistema uždara, širdyje būna tik veninis kraujas. Šalinimo sistemą sudaro inkstai, išsidėstę išilgai stuburo, kūno ertmėje. Žuvys skirtalytės, turi porinius lytinius organus.
Dydis labai skirtingas – nuo kelių centimetrų iki 15 m ilgio (bangininis ryklys).
Biologija
Redaguoti
Visuomenėje paplitusi nuomonė, kad žuvys nejaučia skausmo. Mokslininkų atlikti tyrimai leidžia daryti prielaidą, kad žuvys skausmą jaučia, nes tirtos rūšys turi skausmo receptorius bei veikiamos žalingų stimulų, išgyvena fiziologinius bei elgesio pokyčius, atitinkančius gyvūno skausmo charakteristikas. Tačiau nepaisant įvairių tyrimų, nėra prieita vieningos nuomonės.
Mityba
Redaguoti
Paplitimas
Redaguoti
Gyvena gėlame ir jūros vandenyje.
- Aptinkama šalyse: Afganistane, Alžyre, Antarktidoje, Argentinoje, Australijoje, Austrijoje, Belgijoje, Brazilijoje, Egipte, Ekvadore, Etiopijoje, Gambijoje, Grenlandijoje, Indijoje, Italijoje, Japonijoje, JAV Mergelių salose, Jungtinėje Karalystėje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje, Kazachijoje, Kenijoje, Kinijoje, Libane, Madagaskare, Maltoje, Maroke, Mianmare, Montserate, Naujoje Zelandijoje, Nyderlandų Antiluose, Panamoje, Paragvajuje, Peru, Pietų Afrikos Respublikoje, Portugalijoje, Prancūzijoje, Puerto Rike, Rumunijoje, Rusijoje, Saudo Arabijoje, Senegale, Slovakijoje, Sudane, Švedijoje, Šveicarijoje, Tanzanijoje, Tunise, Turkijoje, Turkmėnijoje, Ukrainoje, Venesueloje, Vengrijoje, Vokietijoje.[1][ r ]
Klasės
Redaguoti
- Kaulinės žuvys - Osteichthyes Huxley, 1880 [2-40-300-1,152], pagal kai kurias sistematikas - viršklasis.
- Stipinpelekės žuvys - Actinopterygii Klein, 1885 [0-20-106-623]
- Mėsingapelekės žuvys - Sarcopterygii Agassiz, 1850 [0-1-6-4]
- Nėginiai apskritažiomeniai - Cephalaspidomorphi ?, ? [0-0-5-12]
Literatūra
Redaguoti
Nuorodos
Redaguoti
Sinonimai
Redaguoti
Sistematika
Redaguoti
Dar apie 4 potipius | ||||||||||||
3 klasės ir virš 62 būrių | ||||||||||||
Tipas Chordiniai (Chordata) | Grupė Žuvys (Pisces) | |||||||||||
Karalystė Gyvūnai (Animalia) | Potipis Stuburiniai (Vertebrata) | |||||||||||
Dar apie 39 tipus | Dar 5 grupės | |||||||||||
Išnašos
Redaguoti
|